- išnaktė
- ìšnaktė sf. ppr. pl. (1) Šv vėlus laikas, vėlyva naktis, vėlus vakaras, laikas prieš pusiaunaktį; vidurnaktis; nakties pabaiga: Išnaktės tyla rš. Ans nakties paukštis, visumet išnaktėms pareina Grg. Negražu tokiai jaunai mergelei iki išnakčių valkiotis Vvr. Lig pat išnakčių brūzdė (šoko) ant kalno Užv. Kaip parvežė, šurmuliavo visi ligi išnakčių Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.